Lietuvoje motinystės/tėvystės atostogos trunka dvejus metus, todėl po jų daugelis tėvų grįžta į darbą ir susiduria su klausimu, kam perduoti mažylio priežiūrą. Dažniausiai tėvai renkasi darželį, o jeigu dėl tam tikrų priežasčių į jį nepatenka, tuomet atžalų priežiūra patikima močiutėms ar auklei. Atėjus laikui išsiskirti su vaiku ilgesniam laikui mamos gali patirti nerimą ir įtampą, o pasirinkus auklę, mintis įsileisti į namus nepažįstamą žmogų tik sustiprina patiriamus jausmus. Dėl to pateiksime keletą naudingų patarimų, kaip bendrauti su aukle ir į ką atkreipti dėmesį ją renkantis.
Galima išskirti keturis pagrindinius kriterijus, kurie padeda lengviau pasirinkti, kuri auklė yra tinkama būtent jūsų vaikui. Tai amžius, patirtis, išsilavinimas bei asmenybė.
Amžius: Auklės amžių rinktis geriausia yra atsižvelgiant į vaiko poreikius. Svarbu sau atsakyti į klausimus, kokius žmones prisileidžia jūsų mažylis: jaunesnius ar vyresnius? Taip pat, mažylis yra aktyvus ar pasyvus? Mėgsta labiau žaisti vienas ar su kitais?
Jaunesnės auklės paprastai daugiau dėmesio skiria žaidimams ir bendravimui, jos aktyvesnės, spėja lakstyti paskui vaiką. Jaunas žmogus su vaiku dažniau bendrauja lygiavertiškai ir demokratiškai, todėl tampa tarsi didžiuoju draugu, iš kurio vaikas noriai mokosi ir ima pavyzdį. Tačiau jaunas žmogus, neturėjęs savo vaikų, gali susidurti su sunkumais nubrėžiant vaikams ribas ir pasiduoti jų manipuliacijoms. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmogus gali turėti daugiau patirties, kantrybės, savų, laiko patikrintų, metodų kaip nuraminti ir suvaldyti vaikus. Vyresnio amžiaus auklės vaiko gyvenime yra dar vienas suaugęs žmogus, kurio jis turi klausyti. Tiesa, svarbu išsiaiškinti kokių auklėjimo pažiūrų yra auklė. Galima numanyti, jog vyresnė auklė pasižymi senesnėmis pažiūromis, kurios gali būti jums nepriimtinos, tačiau tai nėra taisyklė.
Patirtis: Auklės darbe patirtis yra privalumas, bet nebūtinybė. Daug svarbiau žmogaus asmenybė ir požiūris į darbą. Ne visos auklės su patirtimi gerai atlieka savo darbą ir ne visos auklės be patirties nežino kaip elgtis ir užimti vaikus. Tad apibendrinus galima sakyti, kad patirtis yra privalumas, nes auklė jau yra susipažinusi su darbo specifika, gali įvardinti savo stipriąsias puses bei ribotumus. Tačiau jokiu būdu negalima nuvertinti kandidačių į auklės vietą, kurios prisidėjo prie jaunesniųjų brolių, sesių auginimo bei priežiūros.
Išsilavinimas: Kaip taisyklė, paklausiausios yra auklės, kurios turi medicininį, pedagoginį arba psichologinį išsilavinimą. Svarbu, kad auklė išmanytų kūdikių higieną, būtų praėjusi pirmosios pagalbos kursus, žinotų kaip elgtis vaikui užspringus ar susižeidus. Taip pat svarbu, kad turėtų žinių apie vaiko psichinę ir fizinę raidą bei į tai atsižvelgdama planuotų savo veiklą su vaiku.
Asmenybė: Auklės asmenybės pliusai ir minusai priklauso individualiai nuo kiekvieno žmogaus, todėl rinkdamosi tokią, kuri, jaučiate, yra panašiausia į jus – nesuklysite. Svarbu, kad žmogus jums ir vaikui keltų pasitikėjimą, būtų malonu ir lengva bendrauti.
Pirmas susitikimas su aukle:
Auklės paieškoms skirkite pakankamai laiko ir turėkite keletą kandidatų, tuomet jausitės laisviau ir drąsiau, jei norėsite atmesti vieną ar kitą kandidatūrą. Susitikus su aukle nebijokite klausti to, kas jums įdomu ir aktualu. Jūs esate darbdaviai ir turite teisę žinoti, kaip ir auklė turi teisę neatsakyti į klausimą, jei jis ją trikdo. Jei žmogus nesugeba atsakyti į klausimą susijusį su jo darbu, turėtumėte pagalvoti, ar jus tenkina tokia kandidatūra. Pirmojo susitikimo metu svarbu išsiaiškinti, ar auklė mėgsta dirbti su vaikais, ar tokį darbą dirba tik dėl pinigų. Tikėtina, jog jei pirmoje pokalbio dalyje auklės iniaciatyva pokalbis pakrypsta finansinių klausimų link, jai tai labiausiai ir rūpi.
Keletas pirmojo susitikimo klausimų, kurie gali padėti apsispręsti kurią auklę pasirinkti:
- Papasakokite apie save, kokia jūs?
- Dėl ko pasirinkote auklės darbą? Ar turite darbo patirties? Kokius vaikus prižiūrėjote? Dėl ko išėjote? Kokioje šeimoje norėtumėte ir nenorėtumėte dirbti?
- Ar turite savo vaikų? Kaip suderinsite savo ir mano vaiko priežiūrą, jei abu sirgs vienu metu?
- Ką veikiate laisvu laiku?
- Kokia jūsų šeimyninė padėtis?
- Kokius turite lūkesčius darbui?
- Kaip įsivaizduojate dieną su vaiku? Kokie jūsų auklėjimo metodai? Kaip drausminsite vaiką? Kaip elgtumėtės, jei vaikas užsispirtų ir nevalgytų? Kaip spręstumėte tarp vaikų įsiplieskusį ginčą? Ar eisite su vaiku į lauką?
- Ar norite manęs ko nors paklausti?
Taip pat svarbu, kad jūs išdėstytumėte savo lūkesčius, papasakotumėte apie šeimos gyvenimą ir vaiką, aptartumėte, kokios taisyklės yra namuose, dienos rėžimą ir panašius klausimus.
Geriausia, kad pokalbyje dalyvautų tiek mama, tiek tėtis. Svarbu, kad abu tėvai jaustųsi atsakingi, diskutuotų ir pasitartų renkantis auklę. Neskubėkite auklei atsakyti, ar ji priimta, pasakykite, kad apie sprendimą pranešite telefonu ir leiskite sau šiek tiek pagalvoti.
Prieš priimant auklę į darbą svarbu susitarti dėl:
- Užmokesčio (valandinio, mėnesinio, vakarinio, savaitgalinio, naktinio);
- Ar namų ruoša priklauso auklės pareigoms;
- Auklė valgo pas jus, ar nešasi savo maistą;
- Jeigu jūsų namuose yra kameros ar diktafonai, apie tai privalote pasakyti auklei prieš ją įdarbindami.
Apibendrinus, galima pabrėžti, jog auklės paieškos reikalauja pakankamai laiko ir pastangų. Auklė dažniausiai yra ne laikinas žmogus jūsų gyvenime, o tarsi naujas šeimos narys. Norisi padrąsinti ir nuraminti tėvelius: jeigu išnaudosite mūsų patarimus, tikėtina, pasirinksite geriausią variantą iš įmanomų. Visgi, jūs geriausiai pažįstate savo vaikus ir žinote, kokio žmogaus jiems reikia, todėl nebijokite kliautis savo nuojauta.
Psichologė Gintarė Saročkaitė