Apie knygą:
„Žuvėdros klyksmas“ – tai tikra istorija apie mergaitę, kuri gyvena amžinoje tyloje. Visa tai, kas ją supa – tik keistos veidų grimasos ir nesuprantami gestai. Knyga parašyta remiantis autorės patirtimi apie 1980 – 90 metus, tačiau kai kurie klausimai išlieka aktualūs ir dabar: tai socialinė izoliacija, nusivylimas egzistuojančia sistema bei vienatvė.
Apie autorę:
Emmanuelle Laborit (1971) gimė Prancūzijoje ir labiausiai išgarsėjo kaip kurčiųjų teatro aktorė. Tačiau dalis pasaulio ją žino kaip autorę, pasidalinusią savo gyvenimo istorija knygoje „Žuvėdros klyksmas“, padedančioje geriau suprasti kurčiuosius bei jų išgyvenimus.
Psichologės komentaras:
Galima teigti, jog girdinčiųjų šeimoje gimęs kurčias kūdikis augant susiduria su įvairiais sunkumais, kurių dalinai išvengia kurčiųjų šeimoje gimę negirdintys vaikai. Natūralu, jog tėvai nežino, ko imtis, kaip padėti savo vaikui, kaip susikalbėti. Tuomet, nepaisant tėvų išsilavinimo, dažnai ugdymo kelias parenkamas pagal egzistuojančią sistemą, nepaisant individualių vaiko poreikių. Šioje knygoje aprašomas netinkamai parinktos sistemos poveikis vaikui, išgyvenami jausmai: vienišumas, bejėgiškumas bei nusivylimas. Tačiau, kaip viskas pasikeičia atradus tinkamą vaiko ugdymo kelią? Šioje istorijoje pasakojama, kaip kinta paauglės gyvenimas, kuomet ji įsilieja į kurčiųjų kultūrą, atranda draugų, kaip ji išgyvena socialinę kurčiųjų izoliaciją ir siekia savo tikslų.
Tad jeigu jums norisi suprasti, kaip gali jaustis kurtieji, kai jie mato keistas veido grimasas ir nesuprantamus gestus, kiek streso ir nerimo jie patiria, jeigu jūs norite geriau suprasti iš kur kyla klausos sutrikimą turinčių asmenų ir girdinčiųjų bendravimo sunkumai, ši knyga kaip tik jums.
Psichologė Rūta Gaidytė