Jausmai – neatskiriama kasdienybės dalis, nepaisant to, jie dažnai yra labai mažai pažinti.
Tad vasaros dienos stovykla tapo ta erdve, kurioje jausmai ne tik patiriami, bet su jais ir susipažįstama. Stovykloje dalyvavo 7-9 metų vaikučiai. Jie kasdien žaidė tiek lauke, tiek kitose erdvėse, dalyvavo įvairiose edukacijose, analizavo kitų ir savo jausmus, įveikinėjo iššūkius, ugdė įvairias socialines kompetencijas, emocinį intelektą:
- Mokėsi būti čia ir dabar. Tai nebuvo lengva – kai kuriems tai kėlė nerimą. Natūralu, kad vaikučiai yra pripratę žinoti, kas laukia kasdien, rytoj, poryt: kokios pamokos, kokie būreliai, tad to norėjosi ir stovyklėlėje. Visgi stovyklai įsivažiavus pajutome, kad vaikučiai atsipalaiduoja, leidžia sau būti pateiktoje veikloje, žaidime ar poilsyje.
- Mokėsi pasakyti, kaip jaučiasi. Tai itin svarbi pamoka, ypač kalbant apie nemalonius jausmus. Juk jausmai „yra linkę slėptis” po kitais žodžiais, kaip „kodėl taip darai”, vietoje to, kad pasakyti pačiam, ko norėtum ir kaip jautiesi: „aš norėčiau dėlioti dėlionę nuo apačios į viršų, todėl mane erzina, kai tu dėlioji priešingai”. Juk ir suaugę dažnai vaikams užduoda klausimus, kuriais tarsi rodo savo pyktį, susierzinimą, tačiau nepasako aiškiai, ko norėtų, kaip jaučiasi. Argi piktas tėvų klausimas „Kodėl suvalgei visus saldainius? Negalima taip.”, o vaiko atsakymas „Labai norėjau”, padeda išmokti pamoką, jog valgyti visus saldainius vienu metu nėra sveika, tad dėl to šis vaiko poelgis tėvus supykdė?
- Mokėsi atpažinti kito jausmus ir pamatyti savo elgesio poveikį jo jausmams. Juk žaidžiant žaidimus, kur reikia kitą greitai paliesti, kartais būna neapskaičiuojamos jėgos. Tad natūraliai, kitas ne paliečiamas, bet pastumiamas. Tai kitam vaikui sukelia tam tikrus jausmus. Šios ir panačių situacijų analizė leido suprasti savo elgesio poveikį kitų jausmams.
- Mokėsi valdyti savo jausmus. Juos rodyti ir reikšti tinkamu būdu. Vaikučių pasakojimuose teko įžvelgti, kad ne visuomet jie jaučiasi išgirsti, kartais nedrįsta pasakyti, bijo įskaudinti, susitaiko su kitų ne visuomet tinkamais poelgiais jų atžvilgiu. O kartais, juos tarsi užvaldo stiprūs jausmai ir tada jie pasinaudoja netinkamais būdais, siekdami parodyti jausmus. Tad pamokos, apie jausmų valdymą ir tinkamą jų rodymą buvo labai reikalingos. O stovyklos eigoje buvo naudojamos ir praktikuojamos ne kartą. Džiugu matyti, kaip mažiejieji draugai susikaupia ir išsako savo jausmus, nepaisant to, kokie jie bebūtų – malonūs, ar ne.
Pamokų, žinoma, buvo ir daugiau, tačiau visas nupasakoti tampa sudėtinga 🙂 Su vaikučiais praleidome tik 5 dienas, tačiau spėjome juos pažinti. Kiekvienas be galo skirtingas, su savo patirtimis, išmintimi, su savo baimėmis ir svajonėmis. Džiaugsmas – tai jausmas, kuris vis dar aplanko prisiminus stovyklos dienas.
Ačiū, už laiką kartu!
O jei ir Jums norisi dar susitikti – rudens užsiėmimai jau netrukus!