Kokone sustingusi karta

Jaunoji karta gyvena laikotarpiu, kai vienu metu regi kelias pasaulio krizes: sveikatos apsaugos bei klimato. Nerimas dėl ateities veikia paauglių savijautą ir gali tapti vienu iš veiksnių, skatinančių juos apsiriboti nuo aplinkinių.

Baimė dėl Žemės 

Paaugliai jaučia baimę dėl mūsų planetos ateities. Tai patvirtina reprezentatyvi Austrijos Jaunimo kultūros tyrimų instituto jaunuolių apklausa. Ji parodė, kad net 85 proc. paauglių jaučia baimę dėl Žemės planetos ateities. Tyrimą pristačiusi Austrijos SOS vaikų kaimų atstovė Christine Weilhartner pranešime spaudai skelbia, jog klimato kaita yra didžiausias vaikų ir paauglių rūpestis net COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir pabrėžia, kad jaunuoliai su šia baime jaučiasi likę vieni (SOS-Kinderdorf Österreich, 2020). TUI fondo pristatyti didžiųjų Europos šalių jaunimo studijos „Jauna Europa“ rezultatai taip pat rodo, kad jaunimui klimato krizė yra šiandien aktualiausias politikos klausimas (News Deutschland, 2021). 

Jaunimo nerimą dėl ateities ypač tiksliai iliustruoja amerikietės aktyvistės, paauglystės metu įkūrusios judėjimą „Zero Hour“, Jamie Margolin žodžiai. Pasak jos, jaunimas „iš tikrųjų netiki ateitimi“. Matant, kaip suaugusiems įprasta Žemės aplinka, tampa trapia, paaugliai jaučia neviltį bei pyktį, o užsivėrus galimybėms išreikšti savo balsą pandeminiu laikotarpiu, – ir jausmą, kad nėra išgirsti. 

Trapumo patirtis

„Dabartinė jaunoji karta ypatinga – į ją būtina pažvelgti atidžiai. Ši karta netikėtai susidūrė su neįprasta pasaulio situacija: tenka izoliuotis, pakito kasdienio gyvenimo struktūra, keičiasi šeimos santykiai. Natūralu, kad kiekviena karta jaunystėje išgyvena savas patirtis ir jas prisimena ryškiausiai. Tai daro didelę įtaką kiekvieno tolimesniame gyvenime” – apie tai, kas formuoja jaunąją kartą, pasakoja jaunimo darbuotoja, psichologė Vaida Galkontaitė.

Pasak jos, akivaizdu, jog pandeminis laikotarpis paveikė visą visuomenę, tačiau dėl paauglystės tarpsnio ypatumų, būtent paaugliai yra ta žmonių grupė, kuri veržiasi už savo namų ribų ir pradeda plačiai tyrinėti pasaulį. Todėl tai, kas tuo metu vyksta aplink mus yra itin reikšminga jų asmenybėms. „Pavyzdžiui, nepaisant sukurto geresnio gerbūvio vyresniame amžiuje, mano močiutė nuolat jautė nerimą ir nesaugumą, nes ji turėjo ryškią jaunystės patirtį, kuomet visko trūko ir buvo sunku išgyventi” – savo pavyzdį pateikia V. Galkontaitė. Pasak jos, sveikatos apsaugos krizės metu paaugliai itin aštriai patyrė pasaulio trapumą. Dėl tokios pastarųjų metų situacijos, kai negali suvaldyti to, kas vyksta, dabartinės jaunosios kartos patirtis gali būti išgyvenama stipriau bei jautriau.

Kokono karta

Dėl neabejotinų, nors dar mažai tyrinėtų pandemijos pasekmių šiuolaikinei jaunajai kartai, Vokietijos Rheingoldo tyrimų institutas jai suteikė „Koronos kokono” kartos pavadinimą („Generation Corona Cocoon“, Deutsche Welle, 2021).

Kokoną instituto mokslininkė psichologė Brigit Langebartels apibūdina, kaip pradžioje jaukiai atrodžiusį pirmąjį visuomenės užsidarymą. Tačiau jis buvo priverstinis, o ne pasirinktas, todėl vėliau paaiškėjo kita kokono pusė, kuomet antrąjį užsidarymą žmonės ėmė justi tarsi buvimą ankštame, lipniame kambaryje, kuriame yra sunku judėti. 

Tokiu būdu įprasti paauglių raidos etapai, kuriuos galima palyginti su vikšro virtimu drugeliu, liko nepatirti. Atitrūkimas nuo tėvų, įsimylėjimas, naujų ribų patyrimas – jaunuoliai visa tai praleido, dėl pandemijos metu įvykusios izoliacijos. Manoma, jog ilgainiui tai taps prisiminimu, kuomet jie kažko negalėjo, nes buvo sulaikyti, o mintį, kad „viskas įmanoma, jei tik to noriu” gali pakeisti kita: „kai kurie dalykai gyvenime įmanomi, o kai kurie – ne”, – teigia Brigit Langebartels. 

Ramstis – bendraamžiai

Prastą jaunuolių emocinę būseną atskleidžia ir tyrimų rezultatai. Pavyzdžiui, beveik kas antras jaunimo studijos „Jauna Europa“ respondentas teigia pastaruoju metu besijaučiantis „pavargęs“, „nesaugus“, „susierzinęs“ ar „įsitempęs“ (News Deutschland, 2021).  

Sveikatos psichologė Karina Kravčenko, dirbanti su elgesio ir emocijų sunkumus patiriančiais paaugliais, pastebi, jog nors paaugliai į sudėtingas gyvenimo situacijas reaguoja skirtingai, neretai išgyvendami sunkumus jie ima užsisklęsti savyje. „Apie prastėjančią jaunuolio savijautą galime spręsti iš ilgesnį laiką trunkančio liūdesio, irzlumo, priešiškumo, ankstesnių interesų praradimo, nenoro grįžti į mokyklą ar kur nors dalyvauti. Panašūs išgyvenimai skatina socialinį atsitraukimą bei įvairių baimių atsiradimą.  Psichologinius simptomus neretai lydi ir tokios fizinės sveikatos problemos, kaip antsvoris, galvos skausmai, miego sutrikimai. Visi šie ženklai gali rodyti, kad paauglys išgyvena sunkų metą.”.

Jos nuomone, vaikams ir paaugliams įveikti pandemijos sukeltą stresą gali padėti artimųjų ir, esant poreikiui, specialistų rūpestis jų savijauta, taip pat socialinių kontaktų ne tik šeimoje, bet ir už jos ribų palaikymas. Nepakeičiamas paauglių tapatumo paieškų ramstis yra bendraamžių grupės. „Kryptingas dėmesys saugiai ir atvirai socialinei sąveikai su bendraamžiais gali padėti paaugliams reflektuoti, geriau suvokti savas ir pažinti kitų patirtis bei žvelgti į ateitį stipriau pasitikint savo jėgomis” – sprendimus, kurie padėtų jaunuoliams, vardina K. Kravčenko. Tuo pačiu ji pabrėžia, jog kai kuriuos vaikus ir paauglius nerimas gali lydėti ir daug ilgesnį laiką, kaip gilus bei sunkus pandeminės aplinkos netikrumo išgyvenimas. Todėl kompleksinės pagalbos bei palaikymo priemonės paaugliams ir jų šeimoms yra itin svarbios.

Stiprinanti aplinka  

Būrys jaunuolių brenda Dubysos brasta, leisdami upės srovei tirpdyti molyje įspaustus skaudžius prisiminimus. Išlipę į krantą visi jaučia palengvėjimą ir dėkoja už kartu praleistas dienas. Tai šios vasaros prisiminimas, kai Padubysio slėnyje susitiko 11 – 15 m. paauglių grupė ir savaitę laiko leido kartu, kad įsigilintų į savo jausmus bei atrastų draugišką aplinkai elgesį. Su stovyklautojais dirbusi psichologė Rūta Vitienė pastebi, kad gamta bei specialios patyriminės veiklos pastebimai padėjo paaugliams įgyti tikėjimo savo jėgomis, pajusti ramybę bei darną su savimi pačiu. Paauglius namo parsivežti atvykę artimieji jau po savaitės stovykloje pamatė nurimusius vaikų veidus. 

„Iš tiesų, dabar vaikuose galima pastebėti uždarumą, emocingą elgesį ir stiprų jautrumą. Tačiau žaviuosi šia karta, – jie ieško atsakymų ir juos tikrai atras. Labiausiai paaugliai atsivėrė grupėse, kur skatinome bendraamžių tarpusavio bendrystę ir mainus. Tai jiems padėjo sustiprinti pasitikėjimą savimi.” – patirtimi apie darbą su paaugliais dalinosi R. Vitienė. 

„Buvo gera nejausti skubėjimo ir lengva būti be jokio ekrano – tai pačių vaikų žodžiai. Galime stebėtis, tačiau atsiplėšimas nuo lydėjusios rutinos ir buvimas gamtoje paaugliams leido nurimti ir atrasti draugystę ne tik su kitais stovyklautojais, bet ir pačiu savimi. To pasiekti labai padėjo lauko veiklos. Jos sutelkė pojūčius ir leido susigrąžinti pusiausvyrą.” – apie programą, pritaikytą paaugliams pasakoja R. Vitienė. 

Stovyklos pabaigoje ji skaito vaikų rašytus pažadus, ką jie darys kitaip, grįžę namo: „surinksiu iš miško šiukšles”, „taupysiu pinigus dviračiui”, „daugiau sportuosiu”, „pasižadu pasitikėti savo jėgomis”, „daugiau kalbėsiu apie jausmus”, „mažiau būsiu namuose”. Paskutiniai vaikų žodžiai leidžia tikėti, jog pavargusiai kokono kartai tereikia mūsų palaikymo ir ji sugebės aktyviai veikti, sprendžiant ateities iššūkius. 

Tekstas parengtas organizacijos VšĮ “Rūpi” iniciatyva, kuri įgyvendina aplinkos tausojimo veiklas. Šiemet ji ypatingą dėmesį sutelkė į paauglystę išgyvenančius vaikus, patiriančius pandemijos sukeltus sunkumus. VšĮ “Rūpi” sudarė galimybes 11 – 15 m. paaugliams dalyvauti ekologinio ugdymo stovykloje ir sutelkė komandą, padėjusią įgyvendinti specialiai parengtą programą. 

Svarbi stovyklos programos dalis buvo Mariaus Klimavičiaus iš Draugams.lt parengtas lauko veiklų žaidimas, skatinantis paauglius įveikti iššūkius, susietus su Padubysio slėnio gamtine aplinka. Taip pat čia dalyvavo Baltijos aplinkos forumo specialistė Eglė Ruškutė-Klimavičienė, atsakingos mados dizainerė Jogailė Zairytė, meninio ugdymo studijos įkūrėja, pianistė, renginių organizatorė Konstancija Kerbedytė-Sabaliauskienė, šokio terapijos specialistė Silvija Dargvainytė kartu su  Vidmante Šlepikaite, Andrius Magomedovas su grupe Ananda, pradedantis dainų kūrėjas Elonas Pokanevič, Lietuvos jaunimo ramuviečių sąjungos nariai, pristatę atsakingo elgesio bei meno, terapijos užsiėmimus. Prie stovyklos organizavimo prisidėjo  Daiva Ambrozė iš Linen Wedding Dress, eterinių aliejų deivės iš Aromama bei Padubysio bendruomenė. 

Autorius: Lina Bakšytė

Kontaktai:

VšĮ „Rūpi” 

Diana Lietuvininkė

Tel.: +370 653 80078

diana@rupi.lt

Kategorijos: Galia veikti, Straipsniai, Tai įdomu!.