Mamos dienoraštis. Įrašas Nr. 1

female-865110_640Šiandien vėl skambino Jono auklėtoja. Aš jau nebežinau, ką daryti ir kaip tvarkytis su tuo vaiku. Pirmiausia tai gerai išsiblioviau ir jam grįžus namo buvau kiek ramesnė.

– Pasakyk man, kur aš suklydau? Kada tu matei, kad mes problemas sprendžiame kumščiais?? Ar tu supranti, kad už išmušto Karolio danties įstatymą mokėti turėsiu aš?? Kokia gėda man bus sutikti jo tėvus!

-Mhm, neįdomu, rūpinkis geriau tėčiu! – pasigarsino ausines ir užsirakino kambary.

Jam neįdomu. Neįdomu bus ir grįžusiam jo tėvui. Dar reikia melstis, kad negirtų, jog už save pastovėjo. Kartais man atrodo, kad šioje šeimoje apskritai kažkas įdomu tik man. Nors ne, jiems įdomu, kai aš pagaminu skanią vakarienę ir tikrai įdomu, kad rengiasi maloniai kvepiančius rūbus, manau jiems LABAI įdomu, vaikščioti po švarius ir išpuoselėtus namus. Bijau vis dažniau ateinančios minties: gal be jų būčiau laimingesnė. Bet vos taip pagalvojus apsipilu ašarom. Aš myliu Joną, jis mano vaikas, viską padaryčiau, kad jis būtų laimingas. Tik kodėl visa tai taip vargina? Kodėl visame tame aš esu viena?? Niekas man nepadeda. Jau kelinta savaitę mąstau apie skyrybas.

– Mama, atsiprašau. Turiu 30 eurų, užteks tiek tam jo dančiui? – kaip aš galiu galvoti, kad be šito žiogo būčiau laimingesnė?

– Nežinau Jonai, turbūt neužteks, bet ačiū. Tik mane neramina ne vien pinigai. Jonai, dėl ko tu jį sumušei? Kas darosi? Mes daug kartų kalbėjom, kad smurtas ne išeitis.

– Mama, jis pasakė, kad matė tėtį einantį į viešbutį su gražia blondine. Tu tamsiaplaukė, mama.

Mano trylikos metų sūnus man pasakė, kad jo tėvas turi meilužę.

Kategorijos: _Mamos dienoraštis_.